Praėjusį sezoną „Vilniaus“ komandoje sėkmingai rungtyniavęs ir sostinės ekipą į priekį vedęs Ignas Daukšys Marijampolėje pratinasi prie kiek kitokio vaidmens.
Iš čempionato autsaiderių į pirmoje vietoje kol kas žengiančios komandos gretas persikėlusio kauniečio statistiniai rodikliai akivaizdžiai sumažėjo. Praėjusį sezoną palikęs net trejiems metams namais buvusią Jonavą, Daukšys Vilniuje demonstravo geriausius statistinius rodiklius per visą savo karjerą.
Vidutiniškai po 13,3 pelnomų taškų bei užtikrintas stabilus ir patikimas žaidimas – tokie sėkmingo darbo vaisiai lėmė, jog svajonės pasidabinti auksiniais NKL pirmenybių medaliais vedamas Daukšys persikėlė į „Sūduvą-Mantingą“.
Visgi 22-ejų metų krepšininkas sutinka – pasikeitęs vaidmuo nėra itin guodžiantis aspektas. Tiesa, Daukšys džiaugiasi galimybe semtis žinių iš gerokai daugiau patirties turinčių komandos draugų.
„Norėtųsi, kad sezonas būtų dar geresnis, bet visada stengiuosi matyti pozityvius dalykus. Per šį sezoną išmokau labai daug naujų dalykų, kurių nemokėjau anksčiau. Labai daug naudingų patarimų gavau iš Aurimo Kiežos“, – tinklalapiui „suduva-mantinga.lt“ kalbėjo snaiperis.
Daukšys taip pat papasakojo apie „Sūduvos-Mantingos“ galimybes, gerą komandos atmosferą ir žinoma – vegetarinę mitybą.
– Ignai, sezonas ritasi link atkrintamųjų etapo ir kol kas „Sūduva-Mantinga“ žygiuoja pirmoje vietoje. Reguliaraus sezono nugalėtojų vardas jums būtų reikšmingas?
– Na taip, per treniruotes dirbame išties sunkiai ir labai smagu, kad toks darbas duoda rezultatą, kurio ir tikiesi. Tačiau šioje lygoje visi žino, kad tikrosios kovos prasideda tik nuo atkrintamųjų ir ten visų galimybės yra lygios. Tad, kalbant apie pergales reguliariąjame sezone, pernelyg to nesureikšminame ir judame į priekį.
– Šakių „Vytis“ šiuo metu turi net 16 pergalių seriją. Ar jaučiate į nugaras stuksenančius varžovus?
– Palyginus su sezono pradžia, „Vytis“ atrodo visai kita komanda. Dabar jie demonstruoja pavydėtiną sportinę formą, bet mes esame linkę stebėti save ir gerinti savo žaidimą.
– Į didįjį trejetą patenka ir „Mažeikiai“. Po trijų pergalių iš eilės šių varžovų dar nenurašote?
– Be jokios abejonės, mažeikiškiai yra vieni iš favoritų ir trys mūsų pergalės prieš juos nieko nereiškia. Matėte, kaip sunkiai mums sekėsi LKF taurės finale. Tąkart mums vos pavyko išnešti sveiką kailį.
– Kaip išnaudojate dviejų savaičių pertrauką?
– Ši pertrauka išties yra pačiu laiku. Dabar galėsime išsigydyti smululkias traumas. Smagu, kad daugiau padirbėsime su fizinio rengimo treneriu, nes tokių treniruočių sezono metu trūksta. Pertrauką išnaudojame produktyviai.
– Kaip asmeniškai vertinate savo sezono dalį, kuri jau yra sužaista?
– Žinoma, norėtųsi, kad sezonas būtų dar geresnis, bet visada stengiuosi matyti pozityvius dalykus. Per šį sezoną išmokau labai daug naujų dalykų, kurių nemokėjau anksčiau. Labai daug naudingų patarimų gavau iš Aurimo Kiežos. Stengsiuosi ir toliau mokytis, juk svarbiausios sezono kovos dar priešakyje.
– Vasarą į Marijampolę persikėlėte kartu su komandos vyriausiuoju treneriu. Ar tai palengvino jūsų adaptaciją naujame klube?
– Smagu, kad atvykau su treneriu, kurį aš puikiai pažįstu ir jis pažįsta mane, tačiau su daugeliu komandos draugų buvau pažįstamas dar prieš man atvykstant čia, todėl problemų su įsiliejimu į komandą problemų man nebuvo. Beje, turime kapitoną (Marių Valukonį, – aut. past.), kuris komandoje sugeba palaikyti draugišką atmosferą.
– Jūs, kaip ir treneris Marius Kiltinavičius, esate vegetarai. Papasakokite, kaip sportininko gyvenimą veikia taip pasikeitę mitybos įpročiai?
– Didžiausia problema yra ta, kad žmonės mano, jog gyventi be mėsos nėra įmanoma. Mes neįsivaizduojame sotaus ir skanaus maisto be mėsos. Bet tai yra mūsų žinių trūkumas. Yra atlikta daug tyrimų, kuriais remiantis buvo įrodyta mėsos žala žmogaus organizmui. Kita vertus, geriausias tyrimas yra mūsų pačių praktika. Tai yra sveikesnis kelias link sveikesnių mūsų kūnų bei draugiškesnės aplinkos.
Atsisakius mėsos aš pastebėjau, kad mano savijauta akivaizdžiai pagerėjo: padidėjo ištvermė, pagerėjo miego kokybė, atsirado daugiau noro, valios ir užsidegimo sportui. Taip pat pastebėjau, kad gerokai rečiau sergu virusinėmis ligomis.
– Ar dėl ne visai įprastų mitybos įpročių komandos draugai nepatraukia jūsų per dantį?
– Taip. Ir pats tai padarau, ir kiti mėgsta, bet toks jau tas krepšininkų bendravimas – nuolatiniai juokeliai ir linksmos pašaipos. Nepriėmu to asmeniškai, nes pažįstu tuos žmones, jie yra nuostabios asmenybės. Žinau, kad tai nėra piktavališki juokai.